Papildai šunims - virškinamajam traktui, medžiagų apykaitai

Įvairūs šunų virškinamojo trakto sutrikimai gali būti tiek laikini, tiek pastovūs. Kaskart sutrikus šuns virškinimui, reikėtų pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kad diagnozuotų ir paskirtų gydymą.

Vemti šuo gali dėl daugelio priežasčių: žarnyno ligų, kasos uždegimo, pūlingo gimdos uždegimo, toksemijos, kepenų, inkstų ar antinksčių sutrikimo, diabeto, virškinamojo trakto dalyje įstrigusio svetimkūnio, padidėjusio kalcio kiekio kraujyje. Pradėjus šuniui vemti, reikia įvertinti situaciją - gal šuo buvo traumuotas, ar viduriuoja, ar šuns būklė staigiai blogėja, jis atrodo apatiškas, ar vėmimas pasikartoja dažnai. Jei nėra rimtesnių ligų požymių, 24 val suaugusiam šuniui (šuniukui 12 val.) neduodama ėsti, tačiau vanduo visada turi būti prieinamas, tik jo turi būti įpilama po nedaug. Po 24 val. galima pradėti duoti lengvo dietinio pašaro.

Viduriavimas (diarėja)-vienas dažnesnių šunų negalavimų. Tai dažnesnis tuštinimasis, gausesnės ir skystesnės išmatos. Diarėjos priežastys gali būti - virusinis, bakterinis ar parazitinis plonosios žarnos uždegimas, apsinuodijimas vaistais ar toksinais (kirminų, mikrobų), alergijamaisto medžiagoms, persiėdimas, bei kitos organų ligos. Daugeliu atveju, net nenustačius viduriavimo priežasties, skiriamas simptominis gydymas - šuo nešeriamas, jam duodama daug skysčių (pvz. Enterofilus-pašaro papildas virškinamajam traktui, esant disbakterioziniam enteritui, pagerina pašaro pasisavinimą, padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą, palaiko žarnų terpės pastovumą, stimuliuoja imuninę sistemą, gerina gyvūno gyvenimo kokybę ir kailio žvilgesį), veterinarijos gydytojui paskyrus, gali būti skiriama antibiotikų ar antihelmintikų.

Ūminė kepenų liga gali prasidėti dėl įvairių kepenis veikiančių toksinų (antibiotikų, antikonvulsinių vaistų), chemikalų ir biologinių medžiagų (bakterijų išskiriamų toksinų, sunkiųjų metalų, nuodingų grybų), infekcinių, virusinių, bakterinių, grybelinių ar parazitinių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų, traumos. Kepenų ligomis sergančio šuns dieta turi pasižymėti-didele energetine verte (tik ne baltyminės kilmės), gerai virškinamais kompleksiniais angliavandeniais, didesniu tirpios ir netirpios maistinės ląstelienos kiekiu, didesniu cinko kiekiu, didesniu E ir B vitaminų komplekso kiekiu, nedideliu vario ir natrio kiekiu.

Parengta pagal J.Kubilienės "Šunų mitybos vadovas"