parduotuvės
parduotuvės
Katės garsėja savo nepriklausomu būdu ir kartais keistokais įpročiais. Vienas iš jų – atrodytų, labai mažas susidomėjimas vandens dubenėliu. Daugelis kačių šeimininkų pastebi, kad jų augintiniai geria itin retai. Nors tai iš dalies yra natūralu, ilgainiui skysčių trūkumas gali turėti įtakos kačių savijautai ir jų inkstų sveikatai.
Atskleisime, iš kur kyla šie kačių įpročiai ir kokie paprasti kasdieniai sprendimai padeda palaikyti puikią augintinio savijautą.
Kačių protėviai kilo iš sausringų vietovių, todėl jų organizmas istoriškai prisitaikė didžiąją dalį reikalingo vandens gauti tiesiogiai su maistu. Laukinėje gamtoje jų racioną sudaro drėgnas maistas, todėl stiprus troškulio jausmas joms tiesiog nebuvo gyvybiškai būtinas.
Šiuolaikinės naminės katės dažnai maitinamos sausu maistu, tačiau jų natūralus instinktas lakti vandenį išlieka gana silpnas. Dėl to organizmas gali gauti šiek tiek mažiau skysčių nei reikalauja pilnavertė medžiagų apykaita.
Inkstai atlieka svarbų vaidmenį organizme – jie filtruoja kraują ir padeda pašalinti šalutinius medžiagų apykaitos produktus. Kad šis procesas vyktų sklandžiai, organizmui reikia pakankamo skysčių kiekio.
Kai katė geria per mažai vandens:
Šlapimas tampa koncentruotas. Tai sukuria palankesnę terpę susidaryti smulkiems kristalams šlapimo pūslėje.
Inkstams tenka didesnis krūvis. Ilgainiui tai gali turėti neigiamos įtakos inkstų funkcijai vyresniame amžiuje. Verta paminėti, kad katės klinikinius ligos požymius dažniausiai pradeda rodyti tik esant jau pažengusiems inkstų pakitimams. Dėl šios priežasties tarptautinės veterinarų organizacijos rekomenduoja vyresnėms nei 7 metų katėms 1–2 kartus per metus atlikti profilaktinius kraujo ir šlapimo tyrimus. Kuo anksčiau aptinkami sutrikimai – tuo geresnės gydymo prognozės Jūsų augintiniui.
Tinkama profilaktika ir pakankamas drėgmės kiekis yra paprasčiausias būdas išlaikyti sveiką šlapimo sistemą.
Kadangi katės nemėgsta rodyti savijautos pokyčių, apie skysčių poreikį ar inkstų veiklą dažniausiai išduoda nedideli elgesio pokyčiai:
Sumažėjęs aktyvumas ar apetitas.
Ryškiai padidėjęs vandens poreikis. Jei katė, kuri anksčiau neitin mėgo lakti vandenį, staiga pradėjo daug laiko leisti prie dubenėlio – tai ženklas, kad verta pasikonsultuoti su veterinaru.
Retesnis, pasunkėjęs arba skausmingas apsilankymas dėžutėje. Katė gali ilgiau nei įprastai tūpčioti arba stengtis išvengti dėžutės. Taip pat dažnai pastebima, kad jaučianti diskomfortą katė pradeda šlapintis neįprastose namų vietose.
Nedideli pokyčiai namuose gali padėti katei užtikrinti natūraliai suvartojamą vandens kiekį:
Derinkite šlapią ir sausą maistą. Šlapio maisto konservai ar sriubytės yra puikus būdas papildyti skysčių atsargas be jokio papildomo streso.
Išbandykite vandens fontanėlį. Daugeliui kačių patinka judantis vanduo – tai sužadina jų smalsumą ir instinktus.
Atskirkite maisto ir vandens vietas. Katės mėgsta kai vandens dubenėlis stovi toliau nuo maisto indelio bei kraiko dėžutės.
Parinkite tinkamą dubenėlį. Platesni, plokšti indai iš stiklo ar keramikos yra malonesni katei, nes lakdama ji neliečia kraštų savo ūsais.
Išdėliokite dubenėlius įvairiose namų vietose. Kartais katės tiesiog mėgsta gerti iš „neplanuotų“ vietų, pavyzdžiui, ant palangės pastatytos stiklinės.
Naudodami šiuos paprastus sprendimus, padėsite savo augintiniui jaustis žvaliai ir išlaikyti gerą savijautą ilgus metus.